Pastaruoju metu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – VDAI) sulaukia signalų, kad įvairūs asmenys vykdo tiesioginę rinkodarą siūlydami pirkti neteisėtai sudarytas elektroninio pašto adresų ir (arba) mobiliojo ryšio telefonų numerių duomenų bazes tam, kad tokios duomenų bazės pirkėjas galėtų joje esančiais kontaktais siūlyti savo prekes ar paslaugas. Primename, kad tiesioginė rinkodara – tai veikla, skirta paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlyti asmenims prekes ar paslaugas ir (arba) teirautis jų nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų.
        VDAI norėtų atkreipti duomenų valdytojų ir asmenų, vykdančių ar ketinančių vykdyti šią veiklą, dėmesį, kad, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, tiek tokių duomenų bazių sudarymas iš viešųjų rinkmenų, tiek patys pasiūlymai pirkti elektroninio pašto adresų ir (arba) mobiliojo telefono numerių duomenų bazes, tiek šiose duomenų bazėse esančių kontaktų naudojimas teikiant tiesioginės rinkodaros pasiūlymus yra neteisėtas, ir tokią veiklą vykdantys asmenys gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn. 
        Visų įmonių, įstaigų, organizacijų ir kt., vadinamųjų duomenų valdytojų, dėmesiui! Net ir viešai skelbiami asmens kontaktiniai duomenys turėtų būti maksimaliai apsaugoti, todėl, internetiniuose tinklalapiuose skelbiant asmenų kontaktinius duomenis reikia imtis visų būtinų apsaugos priemonių, kurios užkirstų galimybę kompiuterinėmis programomis automatiniu būdu tuos duomenis kopijuoti, kaupti ir kurti iš jų duomenų bazes.
        Asmenys, kuriems siūloma pasinaudoti neteisėtu būdu surinktais asmens duomenimis rinkodaros tikslais, turėtų žinoti, kad tai yra neleistina ir neteisėta, nes pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą asmens duomenys gali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais tik po to, kai duomenų subjektas duoda sutikimą. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau – ERĮ) nustatyta, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas, įskaitant elektroninio pašto pranešimų siuntimą, tiesioginės rinkodaros tikslu leidžiama tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. ERĮ taip pat numato, kad draudžiama tiesioginės rinkodaros tikslu siųsti elektroninio pašto pranešimus slepiant siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybę arba nenurodant galiojančio adreso, kuriuo gavėjas galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą.
        Norėtume informuoti, kad 2009 m. pradžioje VDAI asmuo pateikė skundą, jog į savo elektroninio pašto dėžutę gavo nepageidaujamą elektroninio pašto pranešimą, kuriuo siūloma įsigyti juridinių ir fizinių asmenų duomenų bazes. Skunde prašyta išsiaiškinti, ar tokiu būdu nėra neteisėtai tvarkomi fizinių asmenų duomenys. VDAI, išnagrinėjusi skundą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už asmens duomenų tvarkymą tiesioginės rinkodaros tikslu. Toliau šis protokolas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui, kuris pripažino duomenis tvarkiusį asmenį padarius administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė baudą. Daugiau informacijos apie šį atvejį galite rasti adresu http://www.ada.lt/index.php?lng=lt&action=page&id=674. 
        VDAI dar kartą primena, kad jokiu būdu nepasinaudotumėte platinamais pasiūlymais pirkti neteisėtai sukurtas elektroninio pašto adresų ir (arba) mobiliojo ryšio telefonų numerių duomenų bazes, nes, kaip ir minėta pirmiau, administracinėn atsakomybėn traukiami ne tik asmenys, kuriantys ir siūlantys tokias duomenų bazes, bet ir jas įsigiję bei jose esančius duomenis tiesioginei rinkodarai vykdyti panaudoję asmenys.