Konsultacijos teikiamos
tel. (8 5) 212 7532
Vieno langelio
tel. (8 5) 271 2804
Žiniasklaidai
tel. (8 5) 262 6516
|
|
Naujienos | Lisabonos sutarties įtaka asmens duomenų apsaugai
|
2010-02-12 |
Šiuolaikinio pasaulio permainų dinamiškumas lėmė būtinybę Europai imtis priemonių, kurios sudarytų sąlygas sklandžiau ir efektyviau veikti 27 valstybes nares vienijančiai Europos Sąjungai (toliau – ES). 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusi Lisabonos sutartis gerokai sustiprina ES galias – ES įgauna teisinį subjektiškumą, išplečiami jos įgaliojimai, reformuojamos Europos institucijos ir jų darbo metodai, panaikinama trijų ramsčių sistema, ES pagrindinių teisių chartija tampa teisiškai privaloma.
Lisabonos sutarties įsigaliojimas numato ryškius pokyčius asmens duomenų apsaugos srityje. Pabrėžtina, jog Lisabonos sutartis panaikina galiojusią ramsčių sistemą, kas reiškia, jog policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sritis iš trečiojo ramsčio, priskirto tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sričiai, perkeliamas į pirmąjį – viršvalstybinį reguliavimą (Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 36 10 straipsnis nustato pereinamajį laikotarpį Komisijos bei ES Teisingumo teismo įgaliojimams. Ši pereinamojo laikotarpio priemonė nustoja galioti praėjus penkeriems metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo.). Tai reiškia, kad priimant sprendimus dalyvauja ES institucijos, kurioms ES valstybės narės yra suteikusios dalį savo įgaliojimų priimti sprendimus. Taip pat nuo šiol policijos ir baudžiamosios teisės sritis priskiriama bendrajai teisei, tad į ES Teisingumo Teismą gali kreiptis visi teismai. Kitaip tariant, ES Teisingumo Teismo kompetencija priimti prejudicinius sprendimus įgauna privalomąjį pobūdį ir nebepriklauso nuo kiekvienos valstybės narės pareiškimo, kad ji pripažįsta šio teismo jurisdikciją, tokiame pareiškime nurodant teismus, kurie gali į jį kreiptis (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo PRANEŠIMAS SPAUDAI Nr. 104/09 URL http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=CJE/09/104&format=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=en).
Kalbant apie Lisabonos sutarties reikšmę asmens duomenų apsaugos sričiai, svarbiausia pažymėti, kad ši sutartis, skirtingai nuo ES ir Europos Bendrijos steigimo sutarčių, įtvirtina aiškiai išreikštą nuostatą asmens duomenų apsaugos srityje. Tokia nuostata reglamentuota Lisabonos sutarties 16 b straipsnio (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (Lisabonos sutartimi pakeistas Europos Bendrijos steigimo sutarties pavadinimas) 16 straipsnyje.) 1 dalyje: ,,Kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą“.
Ši nuostata atkartoja ES Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalį. Šios chartijos 8 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrąją asmens duomenų naudojimo taisyklę, jog asmens duomenys turi būti:
• „apdorojami sąžiningai tam tikrais nurodytais tikslais;
• atitinkamam asmeniui sutinkant arba remiantis kitais įstatymu numatytais teisėtais pagrindais;
• kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su surinktais apie jį duomenimis;
• kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti tuos duomenis ištaisyti ("Data Protection in the Light of the Lisbon Treaty and the Consequences for Present Regulations", Peter Hustinx European Data Protection Supervisor. http://www.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/site/mySite/shared/Documents/EDPS/Publications/Speeches/2009/09-06-08_Berlin_DP_Lisbon_Treaty_EN.pdf).“
Šiame straipsnyje įtvirtinti esminiai asmens duomenų apsaugos elementai. ES Pagrindinių teisių chartijos pripažintų asmens duomenų apsaugos teisių apribojimas gali būti tik atsižvelgiant į proporcingumo principą ir remiantis įstatymu bei laikantis šioje chartijoje nustatytų teisių ir laisvių esmės. Asmens duomenų apsaugos teisių apribojimus galima numatyti tik tuo atveju, jei tokie apribojimai yra būtini ir iš tikrųjų tarnauja ES pripažintų bendrų interesų tikslams ar būtinybei ginti kitų asmenų teises ir laisves.
Atsižvelgiant į tai, kad ES Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje įtvirtina asmens teisė į duomenų apsaugą yra aiškiai ir tiksliai apibrėžta, kai kurių autorių nuomone, šiomis teisėmis individai gali remtis tiesiogiai valstybių narių nacionaliniuose teismuose ar duomenų apsaugos institucijose, nesant atitinkamų nuostatų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Tokia situacija gali susidaryti, kai, pavyzdžiui, tam tikros asmens duomenų teisės apsauga nėra reglamentuota nei nacionaliniuose nei ES asmens duomenų apsaugos įstatymuose („The Lisbon Treaty and the Protection of Personal Data ir European Union, Alfonso Scirocco. http://www.edps.europa.eu/EDPSWEB/webdav/shared/Documents/EDPS/Publications/Speeches/2008/08-09-19_Scirocco_Lisbontreaty_DP_EN.pdf).
ES Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 3 dalyje ir Lisabonos sutarties 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog asmens teisės į duomenų apsaugą priežiūrą vykdo nepriklausoma institucija. Pažymėtina, kad duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumas turi pasireikšti tiek struktūriniu, tiek finansiniu aspektu.
ES pagrindinių teisių chartijai Lisabonos sutartimi suteikus tokią pačią teisinė galią, kaip ir ES sutarčiai bei Sutarčiai dėl ES veikimo, ES Teisingumo teismas įgavo jurisdikciją priimti sprendimus dėl šioje chartijoje įtvirtintų pamatinių ES saugomų principų taikymo valstybėse narėse. Išimtis dėl ES Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų jurisdikcijos dėl ES Pagrindinių teisių chartijos pripažįstamų teisių apsaugos taikymo nustatytos Jungtinei Karalystei ir Lenkijai.
Lisabonos sutartis, išplečianti Europos Parlamento įgaliojimus, užtikrina, jog priimant ES teisės aktus, kuriais ES institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms nustatomos taisyklės dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis, kai tokia veikla yra susijusi su ES teisės taikymo sritimi, bei taisykles dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, dalyvauja Europos Parlamentas ir Taryba (16 straipsnio 2 dalis). Tačiau Lisabonos sutarties 25a straipsnis nustato, kad kai veikla yra susijusi su bendra užsienio ir saugumo politika, dėl taisyklių valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis sprendimus priima tik Taryba. Minėtoje nuostatoje apribojimas Europos Parlamento dalyvavimui priimant sprendimą, taikomas tik taisyklėms, skirtoms valstybėms narėms, tad sprendimai ES institucijoms dėl asmens duomenų tvarkymo taisyklių bendros užsienio ir saugumo politikoje srityje priimami Lisabonos sutarties 16b numatyta tvarka.
Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijoje Baigiamuoju aktu kartu su Lisabonos sutartimi patvirtintoje deklaracijoje Nr. 20 numatyta, jog tvirtinant asmens duomenų apsaugos taisykles, galinčias turėti tiesioginės įtakos nacionaliniam saugumui, bus deramai atsižvelgiama į konkrečius ypatumus. Tai yra būtina, siekiant garantuoti Lisabonos sutarties 3a straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybės narės išimtinę atsakomybę už savo nacionalinį saugumą. Šioje deklaracijoje taip pat teikiama nuoroda į iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo priimtuose asmens duomenų apsaugos teisės aktuose nurodytas išimtis nacionalinio saugumo srityje, kaip pavyzdį pateikiant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 95/46/EB.
Deklaracijoje Nr. 21 pripažįstama, kad dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo sričių ypatingo pobūdžio šiose srityse gali reikėti konkrečių taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos ir laisvo šių duomenų judėjimo, pagrįstų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.
Taigi Lisabonos sutartimi išplečiama Tarybos priimamų sprendimų apimtis kvalifikuota balsų dauguma bei Europos Parlamentui suteikiama teisė lygiais pagrindais priimti sprendimus kartu su Taryba pagal įprastą teisėkūros procedūrą, įskaitant direktyvas, skirtas palengvinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose peržengiančiose sienas. Taip pat Lisabonos sutartimi Komisijai suteikiama teisė operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į ES Teisingumo teismą dėl valstybės narės kokios nors pareigos pagal sutartis, kuriomis grindžiama ES, neįvykdymo.
Pažymėtina, kad Protokole dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 10 straipsnyje numatyta 5 metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo pereinamojo laikotarpio priemonė Komisijos bei ES Teisingumo teismo įgaliojimams, susijusiems su teisės aktais policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse, priimtais iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo.
Apibendrinant Lisabonos sutarties įsigaliojimas svarbus duomenų apsaugai, kadangi:
• asmens teisė į asmens duomenų apsaugą nedviprasmiškai įtvirtinama dviejuose ES dokumentuose: Lisabonos sutartyje arba šia sutartimi pakeistu Europos Bendrijos steigimo sutarties pavadinimu - Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir ES Pagrindinių teisių chartijoje;
• panaikinama ramsčių sistema, kas asmens duomenų apsaugos reglamentavimą (su tam tikromis išimtimis) perkelia ir ES reguliavimo sritį;
• Į sprendimų priėmimą įtraukiamas Europos Parlamentas, kuris tiesiogiai atstovauja ES piliečių interesus.
Kiti straipsniai ›
|
|
|
Kiti straipsniai ›
|
