Kas keičiasi dėl tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimo trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis pradėjus taikyti BDAR?

Kokie įstatymai reguliavo tiesioginę rinkodarą?
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (ADTAĮ) numatyta, kad asmens duomenys elektroninių ryšių srityje tvarkomi vadovaujantis ir Elektroninių ryšių įstatymu (ERĮ). Taigi tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimui trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis yra taikomi abu šie įstatymai.

Elektroninių ryšių įstatyme svarbios tiesioginės rinkodaros nuostatos
Pagal ERĮ tiesioginės rinkodaros pranešimus leidžiama siųsti tik gavus išankstinį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo sutikimą. Atsižvelgiant į šią ERĮ nuostatą, reikėtų suprasti, kad tuo atveju, kai yra naudojamos elektroninių ryšių paslaugos, kurių abonentas yra fizinis asmuo, tai tiesioginės rinkodaros siuntimui turi būti gautas jo susitikimas, o jeigu toks abonentas yra juridinis asmuo, reikėtų gauti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą naudoti šias paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu. Taigi, šiuo atveju susiduriame su tam tikra išimtimi, kai asmenų privatumo apsaugos nuostatos taikomos ir organizacijos, t. y. juridiniams asmenims.

Ne viskas keičiasi pradėjus taikyti BDAR
Tikriausiai ne vienam kyla klausimų, kokių pokyčių laukti dėl tiesioginės rinkodaros pradėjus taikyti BDAR? Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad šis tiesiogiai taikomas teisės aktas pakeičia anksčiau galiojusią 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmens duomenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuri buvo įgyvendinta ADTAĮ. Taigi, nuo 2018 m. gegužės 25 d. ADTAĮ nebelieka specialaus tiesioginės rinkodaros reguliavimo, jai taikomi bendri asmens duomenų tvarkymo reikalavimai, numatyti BDAR, tačiau, kaip minėta pirmiau, tiesioginę rinkodarą, vykdomą elektroninių ryšių priemonėmis, reguliuoja ir  ERĮ, kurio nuostatos šiuo metu nėra keičiamos.  

Svarbiausi tiesioginės rinkodaros, siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis, aspektai:

  • Tiesioginės rinkodaros pranešimas žmogui gali būti siunčiamas tik gavus jo išankstinį sutikimą (pvz., sutikimai gali būti gaunami per akcijas, žaidimuose, pildant anketas, tampant lojalumo programos dalyviu ar pan.).

  • Tiesioginės rinkodaros pranešimas organizacijai gali būti siunčiamas tik gavus juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens sutikimą.

  • Tiesioginė rinkodara iš savo klientų gautais jų pačių kontaktais gali būti vykdoma tik panašių prekių ar paslaugų rinkodarai.

  • Atsitiktinai sugeneruoti telefono ryšio numeriai yra laikomi asmens duomenimis.

  • Trečiųjų asmenų kontaktinės informacijos rinkimas tiesioginės rinkodaros tikslu, neturint trečiųjų asmenų sutikimo, laikomas neteisėtu.

  • Asmenims turi būti sudaryta aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė ne tik duoti sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu, bet ir nesutikti ar vėliau atšaukti duotą sutikimą.

  • Pranešimų, kuriuose siūloma pasinaudoti visuomenei skirtomis mokamomis ar nemokamomis paslaugomis, siuntimas laikomas tiesiogine rinkodara. Dėl tokio pobūdžio pranešimų siuntimo šiuo metu Lietuvos įstatymuose nedaroma išlygų nei nevyriausybinėms organizacijoms, nei valstybės įstaigoms ir institucijoms.

  • Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuomone, tiesioginės rinkodaros pasiūlymais nebūtų laikomi, pvz., sveikinimai, elektroninių laiškų siuntimas, kurių turinys susijęs su sutarčių vykdymu, priminimas apie skolą ir kt. Šiuo atveju asmens duomenų tvarkymas turėtų būti grindžiamas bent vienu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi.

  • Žmogus gali kreiptis į tiesioginę rinkodarą siunčiančią organizaciją dėl savo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo: teisės būti informuotam, teisės susipažinti su asmens duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti duomenis, teisės reikalauti ištrinti duomenis, teisės apriboti duomenų tvarkymą, teisės į duomenų perkeliamumą.

  • Žmogus turi teisę iš tiesioginės rinkodaros siuntėjo gauti informaciją iš kokių šaltinių ir kokie Jūsų asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi ir kokiems duomenų gavėjams buvo teikiami bent per paskutinius vienerius metus.

  • Jei žmogui nepavyksta išsiaiškinti su jam tiesioginę rinkodarą siūlančia organizacija, jis gali kreiptis asmens duomenų apsaugos priežiūros instituciją – Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad ši padėtų apginti jo teises.

  • Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali organizacijai, neteisėtai siunčiančiai tiesioginę rinkodarą, taikyti įvairias sankcijas, pavyzdžiui, pareikalauti sustabdyti, nutraukti duomenų tvarkymą, skirti baudą.